Nu spirimentu jèni na prucitura purtata avanti cu l'obbiettivu ri virificari, farsificàri o cummincirisi râ validitati ri n'ipotesi.
Li spirimenta rununu cchiu canuscenza ri comun funonzia a natura faciennuni capìri cchiè ca succèri quannu n'ilimentu di lu sistema 'nalizzatu vèni manipulatu e canciatu.
Li spirimenta canciànu assai ppi obbiettivi e rànnizza: urientativamenti avìssi a ssiri pussìbbili putìrilu arripètiri attonna e ràrini risurtati ca si pònu 'nalizzari loggicamenti.
E, si sti spirimènta su cumpricàti, allura s'avissi a putìrili incuatrari ccu formuli, equazzioni, simbolugìi matimatichi.
I picciriddu siciliani nasciunu tutti scienziati, addifatti si unu i talìa bona fanu 'n cuntinuazzioni spirimenta ppi circàri ri càpiri a natura ra gravitati, mentri ci sunu gruppa ri scienziati ca ci mientunu anni ppi fàri invistigazzioni sistimatichi ppi càpirini tanticchia cchiu ssai ri nu finominu sèmprici sèmprici.

Macàri i picciriddi nichi fànu spirimenta ppi capìrini cchiu ssai di lu munnu unni vivunu.

Li spirimenta pònu ssiri:

  • pirsunali e 'nfurmali: pa isempiu tastari na poca ri feddi ri torta ppi virri quali ni piaci chiu ssai;
  • cuntrullati ccu pricisioni: pa isempiu nu cullaudu unni ci vànu maravigghi cumpressi maniàti ri scenziati ca spèrunu ri scuprìri 'nfurmazzioni supra a li particeddi ilimintari.