La txalaparta (si leggi cialapàrta) è nu strummentu musicali a pircussioni tipicu bascu, assai similari a la toaca ca veni di la Rumanìa.

E' furmatu di 3 o macari 4 tàuli di lignu longhi circa dui metri, spissi cincu cintimetri e laschi venti. Li tàuli sunnu appujati supra cavadditti, mentri pì ammurtizzari li culpi e pì fari passari li vibrazzioni nti li tàuli, si mettunu peddi di crastu cunzati o macari àutri mimmrani artificiali spissi bastanti pì criari nu particulari riverberu.

Si sona sempri n cucchia curpennu li tàuli cu mazzùli cilindrici di 40 cintrimetri tinuti ritti verticarmenti. Li mazzùli sunnu di bananu, menu forti e risistenti di li tàuli ca sunnu, mmeci, di rùveri o faggiu; chista cumminazzioni crìa nu sonu ncisivu e pinitranti pì menzu di cui si ponnu uttiniri ritmi arcaici e succistivi.

La sò urìggini è accamora ncerta ma la tiurìa cchiù accriditata nni faci nu strumentu di cumunicazzioni di li antichi pastura baschi. Esisti videmma na varianti menu canusciuta ca si chiama kirokoketa.

Lijami di fora cancia